daugiabucio namo dazymas
2025 m. birželio 18 d.
Profesionalus daugiabučių namų dažymas. Viskas apie fasado plovimą, siūlių hermetizavimą, gruntavimą, dažų pasirinkimą ir kokybės kontrolę.
pastatu dazymas
2024 m. spalio 1 d.
Tinkamai pasirinkti dažai ir technologija turi tiesioginę įtaką: pastatų eksploatacijai, darbuotojų produktyvumui ir sukurtai prekinei išvaizdai siekiant patalpas greičiau ir brangiau parduoti.
Aprūdijusio metalinio stogo nuotrauka prieš ir po
2024 m. rugsėjo 25 d.
Stogo dažymas yra svarbi investicija į pastato ilgaamžiškumą ir estetinį vaizdą. Tinkamai parinkti dažai ir kokybiškas paruošimas gali prailginti stogo tarnavimo laiką ir sumažinti ateities remonto išlaidas.
Daugiau įrašų

Kodėl svarbu šiltinti oro tarpą? Rasos taško reikšmė konstrukcijose ir šilumos izoliacijoje

Įvadas


Šilumos izoliacija yra vienas iš svarbiausių pastato energinio efektyvumo aspektų. Nors dažnai akcentuojami fasado apšiltinimas, langų keitimas ar perdangos šiltinimas, viena iš dažniausiai nepastebimų, bet reikšmingų problemų slypi... sienos oro tarpe. Daugelyje senesnių pastatų sienos yra sudarytos iš kelių sluoksnių – nešančio mūro, oro tarpo ir apdailinės išorinės sienos. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad oro tarpas užtikrina papildomą šilumos izoliaciją, tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei šis tarpas tvarkingai suprojektuotas ir sandarus. Kitu atveju oro tarpas tampa šilumos nuostolių ir drėgmės kondensacijos židiniu.


Vienas iš pagrindinių aspektų, padedančių suprasti, kodėl oro tarpą būtina šiltinti – rasos taško reiškinys. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kodėl svarbu šiltinti oro tarpą, kokią įtaką konstrukcijai daro rasos taško susidarymas skirtinguose sienos sluoksniuose, ir kokios yra praktinės to pasekmės.


Kas yra oro tarpas?


Oro tarpas mūrinėje sienoje – tai tarp nešančios sienos (dažnai iš silikatinių ar keraminių plytų) ir išorinės apdailinės plytos esanti ertmė, kurios storis dažniausiai siekia nuo 3 iki 10 centimetrų. Istoriškai oro tarpas buvo projektuojamas tam, kad:


  • mažintų šilumos nuostolius,
  • sumažintų kapiliarinį drėgmės patekimą iš išorės į vidinį mūrą,
  • suteiktų galimybę ventiliacijai (jei tarpas buvo suformuotas kaip vėdinamas),
  • sumažinti šalčio tilto efektą.


Tačiau praktikoje pasirodė, kad oro tarpas, ypač jei jis yra neventiliuojamas arba suformuotas netiksliai, tampa terminiu tiltu ir drėgmės kaupimosi zona.


Kas yra rasos taškas?


Rasos taškas – tai temperatūra, prie kurios santykinė drėgmė ore pasiekia 100 %, ir vandens garai pradeda kondensuotis į skystą vandens pavidalą. Statybinėse konstrukcijose tai reiškia tašką, kuriame sienoje besiskverbianti šiluma su drėgme atvėsta tiek, kad tie vandens garai pavirsta į kondensatą. Rasos taško padėtis sienoje priklauso nuo:

  • vidaus ir lauko temperatūrų skirtumo,
  • vidinės patalpos santykinės drėgmės,
  • kiekvieno sienos sluoksnio šiluminės varžos (R),
  • viso sienos storio ir medžiagų sandaros.


Kodėl svarbu, kurioje vietoje yra rasos taškas?


Rasos taško padėtis lemia, kurioje sienos dalyje gali atsirasti drėgmė – o tai tiesiogiai veikia konstrukcijos ilgaamžiškumą, pelėsio susidarymą, medžiagų pažeidimus ir šilumos izoliacijos efektyvumą.


a) Rasos taškas šiltinimo sluoksnyje


Tai yra pageidautina situacija. Jei rasos taškas susidaro šilumos izoliacijoje (pvz., polistirole, mineralinėje vatoje ar birioje vatoje), kondensatas neturi tiesioginio kontakto su konstrukcine siena. Izoliacinės medžiagos dažnai yra difuzijai atviros ir gali saugiai išgarinti susidariusią drėgmę. Tokiu būdu:


  • išvengiama pelėsio,
  • nepažeidžiamos nešančios konstrukcijos,
  • drėgmė nepernešama į vidų.


b) Rasos taškas konstrukcijoje (pvz., mūre)


Tai problema. Kai rasos taškas patenka į silikatinį ar keraminių plytų ar blokelių mūrą, kondensatas kaupiasi ten, kur medžiaga yra:


  • mažiau kvėpuojanti,
  • mažiau gebanti išgarinti drėgmę,
  • linkusi sugerti ir laikyti vandenį.


Rezultatai gali būti skaudūs: medžiagos šąla, pleišėja, atsiranda pelėsis vidinėje sienoje, didėja šilumos nuostoliai. Be to, ilgainiui tai gali sukelti ir rimtą pastato konstrukcinį pažeidimą.


Kodėl oro tarpas dažnai tampa problema?


a) Jei oro tarpas yra tuščias ir nešiltintas, šiluma su garais iš vidaus pereina per nešančią sieną ir sustoja toje ertmėje, kur šilumos mainai yra silpni. Tai lemia:


  • spartų temperatūros kritimą ore,
  • šalto paviršiaus susidarymą,
  • puikias sąlygas rasos taško susidarymui būtent ten.


Kadangi oro tarpas yra atskirtas nuo išorinio sluoksnio, o dažnai ir nuo ventiliacijos, susikaupusi drėgmė sunkiai pasišalina. Susidaro uždara, drėgna ertmė – ideali vieta pelėsiui, dumbliams, druskų kristalizacijai.


b) Jei šiluma su drėgme patenka į oro tarpą tarp mūrinių sienų ir iš ten pasišalina per nesandarumus prie stogo, susidaro nekontroliuojamas šilumos ir drėgmės nutekėjimo kanalas, kuris sukelia kelias rimtas problemas:


1. Susidaro šilumos tiltas ir energijos nuostoliai

  • Šiluma, ištrūkstanti į oro tarpą, nebeveikia vidaus mikroklimato – pastatas praranda šilumą.
  • Kadangi oras juda (konvekcija), šiluma ne akumuliuojasi, o išnešama per nesandarumus – oro tarpas tampa „šilumos kamino“ dalimi.


2. Drėgmė kondensuojasi (rasos taškas) – pavojus konstrukcijoms


  • Šiltas, drėgnas oras patekęs į šaltesnį oro tarpą atvėsta, ir garai virsta kondensatu (ypač žiemą).
  • Kondensatas kaupiasi ant vidinės mūro sienos pusės, ant šilumos izoliacijos (jei jos yra), ar ant kitų elementų. Ilgainiui tai sukelia:

-Pelėsio ir grybelio susidarymą,

-Drėgmės patekimą į mūrą – jame sumažėja šiluminė varža,

-Medinių konstrukcijų (gegnių, mauerlato) pažeidimus.


3. Oro cirkuliacija blogina šiluminį efektyvumą


  • Dėl oro judėjimo tarpsienyje ne tik išnešama šiluma, tačiau į tarpsienį patenka šaltas oras kuris vėsina vidine pstato konstrukciją.
  • Tokia šilto ir šalto oro cirkuliacija padeda sklisti šalčiui.
  • Jei vidinė siena nesandari, tuomet per jos plyšius ar nesandarumus šiltas patalpų oras patenka į oro tarpą, ir jei viršuje (pvz., prie stogo) yra kiti nesandarumai, tai oro tarpas ima veikti kaip kaminas siurbdamas šiltą orą iš patalpų. Šis reiškinys vadinamas kamino efektu.


Oro tarpo šiltinimo nauda


a) Rasos taško paslinkimas


Užpildžius oro tarpą šilumos izoliacija (pvz., Knauf biri vata ar kita sertifikuota biri medžiaga), padidėja šiluminė varža toje zonoje. Tai reiškia, kad:


  • šiluma pasiskirsto tolygiau,
  • temperatūra oro tarpo vietoje pakyla,
  • rasos taškas pasislenka į išorinį šiltinimo sluoksnį (arba visai išnyksta),
  • drėgmė nebesikondensuoja konstrukcijoje.


b) Šiluminio komforto pagerėjimas


Išnykus šaltiems tiltams sienose, vidaus temperatūra tampa tolygesnė, o šildymo sistemos dirba efektyviau. Sienos „nebespinduliuoja šalčio“.


c) Konstrukcijos ilgaamžiškumo didinimas


Neveikiamos drėgmės, konstrukcijos medžiagos nebeskyla, nedeformuoja, nepelija. Tai svarbu ypač senesnių namų renovacijai, kur mūras yra jau silpnėjęs.


d) Mažesnės sąskaitos už šildymą


Efektyviai šiltinant oro tarpą, sumažinami šilumos nuostoliai per sienas. Apskaičiuota, kad vien tik oro tarpo užpildymas gali pagerinti visos sienos šiluminę varžą 20–40 %.


e) Pašalinama galimybė susidaryti "kamino efektui"


Kaip teisingai šiltinti oro tarpą?


a) Svarbu pasirinkti sertifikuotą, difuziškai laidžią medžiagą, pritaikytą šiltinimui uždarose ertmėse. Populiariausi variantai:


  • Biri vata (pvz., Knauf Supafil, Isover, Akmens vata, Mineraline vata) – laidi drėgmei, atspari gniuždymui, neturi organinių priedų. Šiltinimas biria pučiama vata nekaičia savo fizinių sąvybių nei montavimo metu nei ilgainiui.
  • Ekologiška celiuliozinė eko vata – geras pasirinkimas, jei svarbi natūrali statyba.
  • Poliuretano putos – kai kuriais atvejais naudojamos, tačiau būtina užtikrinti difuzijos balansą, galimos rizikos:

-dėl A ir B (1:1) medžiagų proporcijų nebūvimo (dėl filtriukų šlangose užsikimšimų), operatoriaus klaidų, netinkamos temperatūros, pasibaigusios komponentų galiojimo datos ir t.t. ko pasekoje medžiaga tampa nekokybiška, o ir jos pašalinimas iš tarpsienio neišardžius plytų sienos neįmanomas.

  • Formaldehido pagrindu gaminamos termo putos (pvz., AMINOTHERM) - naudojamos oro tarpo izoliacijai, tačiau taip pat reikia įvertinti galimas rizikas, nes jos yra maišomos vietoje, ir del žmogiškųjų faktorių gali gautis nekokybiška įranti medžiaga.


b) Prieš šiltinant būtina:


  • Įvertinti sienos būklę – ar nėra įtrūkimų.
  • Išgręžti bandinius ir nustatyti oro tarpo struktūrą.
  • Patikrinti, ar išorinė apdaila nesutrūkinėjusi ir neįgeria drėgmės iš išorės.


c) Dažniausios klaidos:


  • Šiltinimas nenaudojant difuziškai atviros medžiagos.
  • Užpildymas ne iki galo (paliekamos ertmės ir „kišenės“).
  • Nesupratimas, kad ne kiekvienas oro tarpas tinka šiltinimui – būtinas techninis įvertinimas.
  • Rasos taško neskaičiavimas – šiltinant netinkamai, jis gali likti konstrukcijoje.


Blastika – profesionalus oro tarpo šiltinimas


MB Blastika padeda spręsti oro tarpo izoliavimo problemą tiek gyvenamuosiuose, tiek pramoniniuose pastatuose. Mūsų komanda atlieka profesionalius rasos taško skaičiavimus, pašalina spalius, keramzitą ar kitą anksčiau naudotą neefektyvią izoliaciją bei užtikrina, kad oro tarpo šiltinimas būtų užpildomas moderniomis, sertifikuotomis šiltinimo medžiagomis kurios nekaičia savo fizikinių savybių daug metų. Kiekvienam objektui taikome individualų sprendimą, atsižvelgdami į konstrukcijos ypatybes ir drėgmės rizikas.


Išvados


Oro tarpas – tai neišnaudota galimybė pagerinti pastato šilumines savybes, sumažinti drėgmės rizikas ir pagerinti komfortą. Tačiau tam reikia atsakingo požiūrio – oro tarpo šiltinimas turi būti grindžiamas aiškia fizika: šilumos varža, temperatūrų pasiskirstymas ir rasos taško padėtis turi būti įvertinti dar prieš pradedant darbus.


Todėl, jei turite oro tarpą – neverta jo palikti tuščio, ir leiskite mums užtikrinti jo tinkama izoliavimą ir profesionalų užpildymą.



Pateikite užklausą